Vilniaus paslaugų verslo profesinio mokymo centro VMA

Pradinis paciento įvertinimas ir gydymas

Pradinis paciento įvertinimas susideda:

1. Pasirengimas (situacijos įvertinimas ir  saugumo priemonės)

2. Rūšiavimas

3. Pirminė apžiūra

4. Neatidėliotinos pagalbos teikimas

5. Papildomos diagnostinės ir gydomosios  priemonės pirminės apžiūros metu

6. Antrinė apžiūra (anamnezė ir nuo galvos iki kojų apžiūra)

7. Papildomos diagnostinės ir gydomosios  priemonės antrinės apžiūros metu

8. Pastovus monitoravimas ir pakartotinis būklės įvertinimas

9. Evakuacija tolimesniam gydymui ar gražinimas į tarnybą

Pradinis paciento įvertinimas susideda:

1. Pirminė apžiūra                Identifikuokite gyvybei. pavojingas problemas

·     2. Gaivinimas               Užsiimkite šiomis problemomis

·      3. Antrinė apžiūra                                  Nuo galvos iki kojų

        4. Atitinkamas gydymas     Specifinė medicininė pagalba

Paciento įvertinimas

•       Nusiskundimai

•       Anamnezė (ligos ir gyvenimo)

•       Objektyvus ištyrimas

•       Laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai

•       Gydymas

Pirminė apžiūra

Pacientai yra įvertinami bei gydymo prioritetai nustatomi pagal jų pažeidimus, gyvybinius ženklus bei pagal pažeidimo mechanizmą

•       A  (Airway) - kvėpavimo takų kontrolė kartu su kaklinės stuburo dalies apsauga

•       B (Breathing) - kvėpavimas ir ventiliacija

•       C (Circulation) - kraujotaka kartu su kraujavimo kontrole

•       D (Disability) - neurologinė būklė

•       E (Exposure) - pilnas paciento nurengimas apsaugant nuo hipotermijos

Pirminės apžiūros metu gyvybei pavojingos būsenos yra identifikuojamos ir gydymas yra inicijuojamas simultaniškai

A  (Airway) - kvėpavimo takų kontrolė kartu su kaklinės stuburo dalies apsauga

•       Svetimkūniai

•       Veido, žandikaulių, trachėjos lūžimų nustatymas

•       jeigu pacientas sugeba bendrauti žodžiu - jo kvėpavimo takai laisvi

•       esant netikslingam motoriniam atsakui - tikslinga intubuoti ar atlikti krikotyrotomiją

•       Pradžiai rekomenduotini paprasti kvėpavimo takų atvėrimo būdai:

         - smakro pakėlimas

         - apatinio žandikaulio patraukimas į

           priekį

•       Jeigu turime pacientą su daugybine trauma ar buka trauma virš raktikaulių - laikoma kad yra stuburo kaklinės dalies pažeidimas, kol rentgenologiškai neįrodoma kitaip

Problemos

1. Intubavimo priemonių gedimai

2. Nutukę pacientai, jei reikia juos intubuoti ar atlikti krikotyrotomiją

3. Nediagnozuotas gerklų lūžimas

4. Veido ir kvėpavimo takų nudegimai

B (Breathing) - kvėpavimas ir ventiliacija

•       Krūtinės apnuoginimas, įvertinant krūtinės ląstos judesius

•       klausymas, jutimas

•       auskultacija

•       perkusija

•       vizualinė krūtinės ląstos apžiūra ir palpacija

Pažeidimai stipriai sunkinantys kvėpavimą:

    1. Ventilinis pneumotoraksas

    2. Banguojanti krūtinė su plaučių kontūzija

    3. Masyvus hemotoraksas

    4. Atviras pneumotoraksas

 Šie pažeidimai turi būti identifikuoti pirminės apžiūros metu

C (Circulation) - kraujotaka kartu su kraujavimo kontrole

•       Sąmonės lygis

•       Odos spalva

•       Pulsas

•       Išorinis kraujavimas ir identifikuojamas ir stabdomas pirminės apžiūros metu

•       Tiesioginis manualinis spaudimas tiesiai į žaizdą

•       Pneumatiniai įtvarai (permatomi) gali būti naudojami

•       Nenaudoti turniketo (išskyrus galūnių amputacijos atvejus)

                      Problemos

Ne visi vienodai reaguoja į hipovolemiją

  - atletai

  - vaikai

  - pagyvenę žmonės

  - naudojantys vaistus

D (Disability) - neurologinė būklė

•       A (Alert) - budrus

•       V (Vocal) - reaguoja į garsinį stimulą

•       P (Painful) - reaguoja į skausminį stimulą

•       U (Unresponsive) - nereaguoja į jokį stimulą

•       Vyzdžių dydis ir reakcija

•       Sąmonės lygio sumažėjimas indikuoja sumažėjusią cerebralinę oksigenaciją ir perfuziją ar gali būti dėl tiesioginio smegenų pažeidimo

Problemos

 Uždara galvos trauma - epiduralinė hematoma- neurologinis pablogėjimas gali įvykti labai staiga

Svarbu dažnas pakartotinis įvertinimas

E (Exposure) - pilnas paciento nurengimas apsaugant nuo hipotermijos

•       Pilnai nurengti pacientą, perkerpant drabužius, antrinei apžiūrai

•       Užtikrinti kambario temperatūrą (užkloti antklode)

•       IV skysčius sušildyti prieš infuziją

Problemos

   Pacientams esantiems hipotermijoje ir kuriems reikia perpilti daug kristaloidų - sunku pakelti kūno temperatūrą.

Sprendimas - ankstyva hemoragijos kontrolė.

Neatidėliotinos pagalbos teikimas

Greitas neatidėliotinos pagalbos teikimas, esant gyvybei grėsmingai situacijai, yra būtinas paciento išgyvenimui

Kvėpavimo takai:

Smakro pakėlimas ar apatinio žandikaulio patraukimas į priekį

Jeigu yra abejonių dėl kvėpavimo takų praeinamumo palaikymo - indikuotina intubacija ar krikotyrotomija

Kvėpavimas  ir ventiliacija

Oksigenoterapija per kaukę ar intubacinį vamzdelį

Krūtinės ląstos dekompresija esant vožtuviniam pneumotoraksui

Atviro pneumotorakso uždengimas

Kraujotaka

Tiesioginis spaudimas į žaizdą

Dviejų IV kateterių įvedimas

IV terapija šiltu Ringerio tirpalu

Pneumatinių antišokinių priemonių taikymas

Papildomos diagnostinės ir gydomosios  priemonės pirminės apžiūros metu

•       EKG monitoravimas

•       Kvėpavimo dažnis

•       Pusoksimetrija

•       AKS

•       Šlapimo kateteris

•       Skrandžio zondas

•       DPL apsvarstymas

Antrinė apžiūra (anamnezė ir nuo galvos iki kojų apžiūra)

Antrinė apžiūra atliekama kai pirminė apžiūra yra baigta ir neatidėliotina pagalba yra suteikta

•       Anamnezė

    - Alergija

    - neseniai vartoti vaistai

    - ligos, nėštumas

    - paskutinis pavalgymas

    - kiti įvykiai susiję su trauma

•       Traumos mechanizmo išsiaiškinimas

    - buka trauma

    - penetruojanti trauma

    - terminis poveikis

    - toksinių medžiagų poveikis

Antrinė apžiūra: galva

•       Apžiūrėti ir palpuoti visą galvą, žiūrint ar nėra nubrozdinimų, sumušimų, lūžimų, terminių pažeidimų

•       Įvertinti akis:

          - regėjimo aštrumas, vyzdžių dydis

          - hemoragijos

          - penetruojantis sužeidimas

          - kontaktiniai lęšiai 

•       Sąmonės lygis (Glascow koma skalė)

•       Įvertinti galvinių nervų funkciją

•       Patikrinti ausis ir nosį dėl cerebrospinalinio skysčio nutekėjimo

•       Patikrinti burną, ar nėra išmuštų dantų, minkštųjų audinių įplėšimų bei cerobrospinalinio skysčio

Antrinė apžiūra: kaklas

•       Bukos ir penetruojančios traumos požymiai

•       Palpavimas - minkštumas, deformacijos, patinimas, subkutaninė emfizema, pulso simetriškumo

•       Kaklas turi būti imobilizuotas

Antrinė apžiūra: krūtinė

•       Priekinės, šoninių , užpakalinės krūtinės dalių apžiūra - bukos ir penetruojančios traumos požymiai

•       Auskultacija - plaučių ir širdies

•       Palpacija - bukos ir penetruojančios traumos požymiai, subkutaninė emfizema

•       Perkusija

Antrinė apžiūra: pilvas

•       Priekinės ir užpakalinės pilvo dalies apžiūra - bukos ir penetruojančios traumos požymiai

•       Auskultacija - yra/nėra žarnų garsai

•       Palpacija - minkštumas, pilvo sienos įtempimas

DPL

Antrinė apžiūra: tarpvietė

•       Sumušimai ir hematomos

•       nubrozdinimai

•       kraujavimas iš uretros

Antrinė apžiūra: rectum

•       Rektalinis kraujas

•       analinio sfinkterio tonusas

•       žarnos sienos vientisumas

•       kaulų fragmentai

•       prostatos pozicija

Antrinė apžiūra: vagina

•       Kraujo buvimas

•       vaginaliniai įplėšimai

Antrinė apžiūra: judėjimo atraminio aparato

•       Viršutinių ir apatinių galūnių apžiūra - bukos ir penetruojančios traumos požymiai

•       palpacija - minkštumas, krepitacija, jutimas, neįprasti judesiai

•       periferinių pulsų palpacija yra/nėra

•       dubens kaulų įvertinimas

•       torakalinės ir lumbalinės stuburo dalies įvertinimas

Antrinė apžiūra: neurologinis įvertinimas

•       Vyzdžių ir sąmonės lygio įvertinimas

•       Glascow koma skalė

•       viršutinikų ir apatinių galūnių sensorinių ir motorinių funkcijų įvertinimas

ASISTOLIJA IR ELEKTROMECHANINĖ DISOCIACIJA

NEDEFIBRILIUOJAMI RITMAI

ASISTOLIJA

●      asistòlija [↗ a... + ↗ sistolė], širdies raumens susitraukimų (sistolės) susilpnėjimas arba nebuvimas.

●      Asistolija yra letalus ritmas, kai elektrokardiogramoje nėra matomos elektrinės širdies veiklos(vadinamoji lygi linija)

Asistolija ir techninės problemos

●      Jei pacientui neapčiuopiamas pulsas, o monitoriuje matote asistoliją reikia atmesti kitas lygios linijos elektrokardiogramoje priežastys:

●      Prie paciento ar prie defibriliatoriaus neprijungti laidai

●      Neįjungtas aparatas

●      Per maža amplitudė ar per silpnas signalas

ASISTOLIJA PASKUTINIS RITMAS

●      . Širdies sustojimo dėl asistolijos prognozė yra bloga. Asistolija dažnai būna paskutinis ritmas. Širdies funkcija trinka tol kol galu gale išnyksta elektrinė ir mechaninė širdies veikla, ir ligonis miršta.Taip pat asistolija dažnai būna paskutinis ritmas po skilvelių virpėjimo ir skilvelių tachikardijos be pulso

ELEKTOMECHANINĖ DISOCIACIJA
                      EMD

•       Elektromechanine disociacija (EMD) vadinamas širdies sustojimas, kai registruojama širdies elektrinė veikla, BE PULSO

•       EMD dažniausiai sukelia priežastys, kurias nustačius ir pašalinus galima pacientą atgaivinti.

•       Jei nenustatoma ir negydoma asistoliją ar EMD sukėlusi priežastis, tikimybė, kad pacientas išgyvens, yra labai nedidelė

EMD  APIBRĖŽIMAS

●      Į EMD įeina įvairus ritmo sutrikimai. Monitoriuje matoma normali ar iš dalies normali elektrinė širdies veikla, tačiau NĖRA PULSO A.CAROTIS.

●      EMD priklauso:

●      Idioventrikulinis ritmas

●      Skilvelius gelbstintysis ritmas

●      Bradiaritmija pereinanti į asistoliją

●      BET KOKIA ELEKTRINĖ ŠIRDIES VEIKLA BE PULSO VADINAMA EMD!!!!!!!

TAČIAU:

●      EMD nepriklauso šie ritmo sutrikimai be pulso

●      Skilvelių virpėjimas

●      Skilvelių tachikardija

●      Asistolija

Nedifibriliuojamas ritmas (EMD ir asistolija)

•       Jei pradinis ritmas monitoriuje yra EMD ar asistolija, pradėkite PG 30:2 ir suleiskite 1 mg adrenalino, kai tik bus išpunktuota vena.

•       Jei monitoriuje registruojama asistolija, nenutraukdami gaivinimo patikrinkite, ar visi laidai sujungti teisingai.

•       Kai į kvėpavimo takus įkišta specializuota priemonė, tęskite krūtinės ląstos paspaudimus be pertraukų ventiliacijai.

•       Po 2 min. gaivinimo, dar kartą vertinkite ritmą.

•       Jei monitoriuje asistolija, nedelsdami atnaujinkite gaivinimą.

•       Jei matomas organizuotas ritmas, pabandykite užčiuopti pulsą.

•       Jei pulso nėra (arba kyla abejonių dėl jo buvimo), tęskite gaivinimą.

•       Leiskite po 1 mg adrenalino (į veną arba kaulų čiulpus) kas antro gaivinimo ciklo metu (t.y., maždaug kas 3-5 min.), kai išpunktuojama vena.

•       Jei pulsas yra, pradėkite gydymą po gaivinimo. Jei gaivinimo metu atsiranda gyvybės požymių, patikrinkite ritmą ir pabandykite čiuopti pulsą.

•       Jei asistolijos ar EMD gydymo metu ritmas pasikeičia ir pereina į SV, gydykite pagal defibriliuojamo ritmo algoritmą.

•       Kitu atveju tęskite gaivinimą ir leiskite adrenalino kas 3–5 min., jei nepavyksta užčiuopti pulso.

•       Jei viduryje 2 min. gaivinimo ciklo monitoriuje atsiranda SV, baikite tą ciklą iki galo, tada tikrinkite ritmą ir, jei reikia, defibriliuokite

GALIMOS GRĮŽTAMOSIOS PRIEŽASTYS

●      Hipovolemija(skyščio ar kraujo netekimas)

●      Hipoksija(deguonies stoka)

●      Hipokalemija arba hiperkalemija( Kalio +arba -)

●      Hipo arba hiperglikemija( glikozės kiekio kr.+arba-)

●      Hipotermija( sušalimas)

●      Toksinai( vaistai)

●      Tamponada(širdies)

●      Trombozė(tromboembolija)

●      Įtampos pneumotoroksas( pnemotoroksai)

DEFIBRILIUOJAMI RITMAI

Defibriliuojamas ritmas.
SKILVELIŲ VIRPĖJIMAS IR SKILVELIŲ TACHIKARDIJA

Jei patvirtinamas SV/ST, įkraukite defibriliatorių, kol kitas gaivintojas tęsia krūtinės ląstos paspaudimus. Kai defibriliatorius įkrautas, nutraukite krūtinės ląstos paspaudimus, greitai patikrinkite, ar niekas iš gaivintojų nesiliečia prie paciento ir atlikite vieną defibriliacijos impulsą (360 J monofazį arba 150–200 J bifazį).

Siekite, kad pertrauka nutraukus krūtinės ląstos paspaudimus iki defibriliacijos impulso (pauzė prieš šoką) būtų kuo trumpesnė. Uždelsus bent 5–10 sek. sumažėja tikimybė, kad defibriliacija bus sėkminga!

Iškart po defibriliacijos, nevertindami ritmo ir nečiuopdami pulso, atnaujinkite pradinį gaivinimą (paspaudimų ir įpūtimų santykis 30:2),

pradėdami nuo krūtinės ląstos paspaudimų.

Net jei po defibriliacijos sėkmingai atkurtas perfuzinis ritmas, kraujotakai po šoko atsinaujinti reikia laiko, ir tik labai retais atvejais pulsas čiuopiamas iš karto po defibriliacijos. Be to, gaištant laiką pulso čiuopimui, jei perfuzinis ritmas neatsinaujino, toliau žalojamas miokardas

Tęskite pradinį gaivinimą 2 min., po to trumpam sustokite, kad įvertintumėte ritmą.

Jei išlieka SV/ST, kartokite defibriliaciją antrą kartą (360 J monofazį arba 150–360 J bifazį impulsą). Iš karto po defibriliacijos, nevertindami ritmo ir nečiuopdami pulso, atnaujinkite pradinį gaivinimą (paspaudimų ir įpūtimų santykis 30:2) pradėdami nuo krūtinės ląstos paspaudimų.

Tęskite pradinį gaivinimą 2 min., po to trumpam sustokite, kad įvertintumėte ritmą. Jei išlieka SV/ST, kartokite defibriliaciją trečią kartą (360 J monofazį arba 150–360 J bifazį impulsą).

Iš karto po defibriliacijos, nevertindami ritmo ir nečiuopdami pulso, atnaujinkite pradinį gaivinimą (paspaudimų ir įpūtimų santykis 30:2) pradėdami nuo krūtinės ląstos paspaudimų.

Jei po trečios defibriliacijos išlieka SV ar ST skirkite Adrenalino 1mg ir  AMIODORONO pirma dozė-300mg, boliusu

Antra dozė Amiodorono-150mg, boliusu.

Po kiekvieno 2 min. pradinio gaivinimo ciklo, jei ritmas pasikeičia į asistoliją ar EMD, pereikite prie nedefibriliuojamo ritmo algoritmo

Pagrindiniai vaistai, naudojami gaivinimui

Adrenalinas vaistas visiems kraujotakos išnykimo atvejams. Nėra kito, įrodyto vaisto, kuris labiau didintų širdies ir smegenų kraujotaką. Medikai turi suprasti ankstyvą šio vaisto skyrimo svarbą. Adrenalinas stimuliuoja adrenerginius receptorius, sukelia vazokonstrikciją, kraujo centralizaciją, tuo būdu padidėja AKS ir ŠSD, bei smegenų ir širdies kraujotaka.

                          Išnykus kraujotakai Adrenalinas turi būti skiriamas kas 3-5 min.  Adrenalino dozė yra 1mg i/v. Sušvirkštus 1mg Adrenalino į periferinę veną papildomai turi būti sušvirkšta 10-20ml izotoninio NaCl  tirpalo, kad užtikrinti vaisto patekimą į centrinę kraujotakos dalį.

Amiodaronas( Kordaronas)skiriamas 300 mg bolus i/v esant SV/ST, kuri išlieka po defibriliacijos impulsų. Jei SV/ST atsinaujina, skirkite pakartotinai 150 mg  i/v. Amiodoronas skiedžiamas su 5%gliukozes tirpalu)

Magnio sulfatas skiriamas 1-2 g i/v esant piruetinei tachikardijai (“torsades de pointes”) arba kai įtariame, kad aritmiją sąlygoja hipomagnezemija.

Kartokite 1 mg adrenalino dozę kas 3–5 min., kol atsinaujins spontaninė kraujotaka. Praktiškai tai bus kas du gaivinimo algoritmo ciklus.

Pagalvokite apie šalinamas priežastis (H ir T), jeigu jas nustatote, skirkite gydymą.

•       Jei gaivinimo metu atsiranda gyvybės požymių (tikslingi judesiai, normalus kvėpavimas ar kosulys), patikrinkite ritmą monitoriuje.

•       Jei registruojamas organizuotas ritmas, čiuopkite pulsą.

•       Jei pulsas čiuopiamas, tęskite gydymą po gaivinimo, koreguokite gyvybei grėsmingus ritmo sutrikimus.

•       Jei pulso nėra, tęskite gaivinimą. Keiskite krūtinės ląstos paspaudimus atliekantį gaivintoją kas 2 min., siekdami, kad pertraukos, kai neatliekami paspaudimai, būtų kuo trumpesnės.

Kvėpavimo takai ir ventiliacija

•       Patikimiausias būdas užtikrinti kvėpavimo takų praeinamumą yra trachėjos intubacija, bet ją atlikti gali tik kvalifikuotas ir patyręs sveikatos priežiūros specialistas.

•       Priimtina alternatyva gali būti viršgerklinė priemonė kvėpavimo takų praeinamumui užtikrinti (pvz., gerklų kaukė).

•       Atlikite įpūtimus 10 k/min dažniu,KAS 5-6 SEK venkite hiperventiliacijos. Tęskite krūtinės ląstos paspaudimus be pertraukų ventiliacijai, 100 k./min. dažniu.

Gaivinimo algoritmas SV ar ST be pulso

Staigi mirtis

Pradėkite PG(prijunkite defibriliatoriu,tiekite deguoni)

SV ar ST be pulso

Defibriliacija-200J

PG-2min(punktuokite vena)

SV ar ST be pulso

Defibriliacija-300J

PG

SV ar ST be pulso

Defibriliacija-360J

PG-2min( ADRENALINAS 1mg irAMIODORONAS 300mg skiesti su Gliukozes 5%)

Šalinti galimas priežastis( H ir T)

Gydymas po gaivinimo

A.Kvėpavimo takų praeinamumas

Įvertinkite ar laisvi kvėpavimo takai, jei reikia atsiurbkite

Jei pacientas nebuvo intubuotas, intubuokite prieš transportavimą

Kvėpavimo funkcijos įvertinimas ir korekcija

Skirkite O2 per nosines kaniules 2-4l/min(ATSIŽVELGIANT Į SATURACIJĄ)

Jei pacientas nekvėpuoja-pulsas yra, ventiliuokite su Ambu maišu 10-12k/min su O2-15L/MIN

Auskultuokite, vertinkite simetriškumą

Tikrinkite saturaciją

Kraujotakos įvertinimas

Monitorokite EKG, AKS

Jei paciento AKS< 90mmHg infuzuokite NaCl tirpalo 500ml,jei nėra atsako infuzuokite NaCl tirpalo 2000ml greita srove

Jei po skysčiu boliusu išlieka AKS <90mmHg-skirkite DOPAMINO 2-10mcg/min

Neurologinės būklės įvertinimas

Įvertinkite neurologinę būklę

Jei pacientui įvyksta traukuliai skirkite DIAZEPAMO 10mg į veną

GAIVINAMO PACIENTO APŽIŪRA IR EILIŠKUMAS

Kas atsitiko? Neatsako.

Vertinam kvėpavimą ir pulsą 10s

Pradinis gaivinimas 30:2. Paspaudimai ir ventiliavimas su Ambu maišu ir pajungtu deguonimi, orofaringinis

VADOVAS- greitai jungiasi monitorių ir vertina ritmą, jei matote Skilvelių virpėjimą arba Skilvelių tachikardiją:

Kuo skubiau defibriliuojate.(1 defibriliacija) Nustatote monitoriuje  200J, imate po vieną mentelę tepate geliu, sutrinat menteles ir dedate ant paciento krūtinės, kraunate defibriliatorių, užsikrovę sakote: „Aš saugus, visi saugus, deguonis per metrą- defibriliuoju“

Po defibriliacijos kuo skubiau atnaujinate krūtinės paspaudimus

Vadovas- kol ligonis gaivinamas 2min punktuoja veną, pildosi infuzija.

Vadovas-turi paklausti aplinkinių kas čia įvyko, kaip žmogus nukrito, kokios aplinkybės, kokiomis ligomis sirgo, kokius vaistus vartojo, ką valgė, ką gėrė

Vadovas- pradeda paciento apžiūra.

Ar trachėja vidurio linijoje?

Ar venos neišpampusios?

Klauso plaučius 4 taškuose(palaukia kol gaivintojas atliks krūtinės paspaudimus iki 30, ir paprašo, kad kitas paventiliuotų 4 kartus)

Jei bent viename taške neišklausėt kvėpavimo, reikia perkutuoti, jei perkusinis garsas skardus reikia atlikti adatinę dekompresiją.

Apžiūrim pilvą 4 taškuose

Dubenį

Šlaunis

Ar blauzdų venos nevarikozinės(neišpampusios)

Jei apžiūrą nespėjote atlikti per ciklą galite pratęsti po vertinimo ir defibriliacijos

Po 2min. „atsitraukit, vertinu“

Stebiu SV, ST, kuo skubiau defibriliuoju,(2defibriliacija) impulso srovę galite jau padidinti iki 300j

Po 2 defibriliacijos gaivinimas ir vaistų pasiruošimas

Adrenalinas 1mg(1ml)sutraukiam i vieną švirkštą, NaCl- 10ml, į kitą švirkštą, ir Amiodorono 300mg, 2amp į 20ml švirkštą, skiedžiam su Gliukozė 5%

Po 3 defibriliacijos  (360 j)paruoštus vaistus jau suleidžiam

Antrą doze vaistų leisime po 5 defibriliacijos Adrenalinas 1mg, NaCl 10ml, Amiodoronas 150mg(1 amp) su Gliukoze5%

Vertiname pacientą pagal H it T(ieškome esamos būklės galimų priežasčių)

1.Hipoksija(deguonies trūkumas) užtikrinam, jei ventiliuojame su deguonimi, žiūrim saturaciją

2.Hipovolemija (tai skysčių ar kraujo netekimas)krūtinės,pilvo,šlaunų apžiūra,anamnezė

3.Hipotermija(sušalimas) oro temperatūra, kur rastas ligonis

4.Hipoglikemija(cukraus kiekio kraujyje trūkumas)

5.Hyper/hypokalemija(apžiūrim ar nera fistulių)

1.Toraksai (pneumo hemo toraksai)

2.Toksinai (apžiūrim ar nesimato vaistų pakuočių ar vartojo vaistus, ar nematom švirkštų, žiūrim vyzdžius)

3.Tamponada (širdies.Krūtinės trauma)

4.Trombozės(ar blauzdų venos buvo išpampusios)

Jei vertinimo metu pamatote neaiškų ritmą su kompleksais iškarto tikriname pulsą kakle, jei yra ,paspaudimų jau neatliekame, iškarto klausom ar kvėpuoja, jei kvėpuoja nepakankamai, 9 ir mažiau ventiliuojame toliau kas 5-6 sek.

Atgaivintam ligoniui matuojam AKS, Saturaciją, pulso dažnį, užsirašom 12derivacijų EKG.

P.S. Ventiliuojant skaičiuojam ,2 įpūtimai- 1-2, vėl 2 įpūtimai -3-4, vėl 2 įpūtimai 5-6 ir tt iki 10-gaunasi  2min.

Atsiminkit ADRENALINAS leidžiamas kas 3-5 min, geriausiai atsiminti po 2ciklų gaivinimo tai -4min.

Vaikų specializuota reanimacinė pagalba

¢  Vaikams dažniau pasitaiko antrinis širdies sustojimas, kurį sukelia kvėpavimo arba kraujotakos nepakankamumas, nei pirminis širdies sustojimas dėl ritmo sutrikimo.-

¢  Tai vadinamas širdies sustojimas dėl asfiksijos arba kvėpavimo sustojimas .Dažniau įvyksta ir jauno amžiaus suaugusiems asmenims

¢  (pvz., dėl traumos, skendimo, apsinuodijimo). Vaikų širdies sustojimo baigtys yra blogos, todėl svarbiausia nustatyti prieš tai pasireiškiantį širdies ar kvėpavimo nepakankamumą, kadangi anksti suteikus reikiamą pagalbą galima išgelbėti vaiko gyvybę.

SPECIALIZUOTAS VAIKU GAIVINIMAS

¢  Taikyti pradinio gaivinimo algoritma: vertinti

¢  Skirti deguonį 100%

¢  Prijungti defibriliatorių

¢  Įvertinti širdies ritmą

Defibriliuojamas (SV/ST be pulso)

¢  Nedelsdami atlikite defibriliaciją (4 J/kg iki 50kg vaikams,toliau kaip suaugusiems

¢  • Defibriliatorių įkraukite, kol kitas gaivintojas tęsia krūtinės

¢  ląstos paspaudimus.

¢  • Kai defibriliatorius pakrautas, nutraukite krūtinės ląstos

¢  paspaudimus, patikrinkite, ar niekas nesiliečia prie paciento.

¢  Siekite, kad pertrauka, kai nutraukiami paspaudimai

¢  ir atliekama defibriliacija, būtų kuo trumpesnė.

¢   Atlikite vieną defibriliacijos impulsą.

¢  • Kuo greičiau atnaujinkite gaivinimą, nevertindami ritmo.

¢  • Po 2 min. greitai patikrinkite, koks širdies ritmas matomas

¢  monitoriuje.

¢  • Jei tęsiasi SV/ST be pulso, taikykite defibriliaciją antrą kartą

¢  (4 J/kg).

¢  • Kuo greičiau pratęskite gaivinimą dar 2 min. nevertindami

¢  ritmo.

¢  • Trumpam nutraukite gaivinimą, kad įvertintumėte ritmą.

¢  Jei tęsiasi SV/ST be pulso, taikykite trečią 4 J/kg defibriliacijos

¢  impulsą.

¢  • Leiskite 0,01mg/kg Adrenalino ir 5 mg/kg Amiodarono 5mg/kg po

¢  trečiojo defibriliacijos impulso, kai atnaujinamas gaivinimas

¢  Jei vaikui išlieka SV/ST be pulso, tęskite pradinį gaivinimą ir kas 2 min. kartokite 4J/kg defibriliacijos impulsus. Jei atsiranda gyvybės požymių, patikrinkite, ar monitoriuje matomas organizuotas ritmas. Jei taip, patikrinkite gyvybės požymius, čiuopkite centrinį pulsą ir įvertinkite vaiko hemodinamiką (arterinį kraujospūdį, periferinį pulsą, kapiliarų prisipildymo laiką).

¢  Nustatykite ir šalinkite priežastis ( H ir  T), prisiminkite, kad pirmosios dvi H (hipoksija ir hipovolemija) sunkiai sergantiems ar sužeistiems vaikams pasitaiko dažniausiai.

¢  Jei defibriliacija buvo sėkminga, bet SV/ST be pulso atsinaujina, vėl pradėkite pradinį gaivinimą,

¢  ir defibriliuokite dar kartą tokios energijos impulsu, koks buvo paskutinį kartą veiksmingas.

¢  Leiskite adrenalino kas antrą gaivinimo ciklą (t.y., kas 3-5 min. gaivinimo metu).

¢  • Pakartokite 5 mg/kg amiodarono dozę, jei po penktojo defibriliacijos impulso tęsiasi SV/ST be pulso.

Nedefebriliuojamas ritmas(ASISTOLIJA<EMD)

¢  Leiskite adrenalino į veną arba į kaulų čiulpus (į veną 0,01mg/kg-1: 100000,0,1 ml/kg)

¢  dozę kartokite kas 3-5 min.

¢  • Nustatykite ir šalinkite priežastis ( H ir  T).

Medikamentai gaivinimo metu

¢  Adrenalinas- i/v-0,01 mg/kg(1: 10000;0,1ml/kg)

¢  Amiodoronas 5mg/kg

¢  Adrenalino paruošimas:

¢  Adrenalinas 0,1%-1ml +NaCl 0,9%-9ml=10 ml paruošto Adrenalino= 0,1ml/kg

¢  Prie torsades de pointes(magnio trūkumas)-

Magnio sulfatas 25-50mg/kg iki 2 gramų.

Vaikų bendrosios normos
Širdies susitraukimo dažnis

¢  Naujagimis-95-145k/min

¢  3-6mėn.-110-175k/min

¢  1metų-105-170k/min

¢  3m.-80-140k/min

¢  7m.-70-140k/min

¢  10m.-60-110k/min

¢  12m.-60-100k/min

¢  14m.-60-100K/min

Vaikų kvėpavimo dažnis

¢  Naujagimis 30-60k/min

¢  3mėn. 6 mėn. 24-40k/min

¢  1metų-3metų. 22-34k/min

¢  7m. 18-30k/min

¢  10m,12m, 14m, 12-16k/min

Mirtis ir pomirtiniai pokyčiai

Mirtis skirstoma į stadijas: pradinės stadijos - terminalės, t.y. tokios būklės tarp gyvybės ir mirties.
1) Preagonija – ji trunka nuo kelių valandų iki kelių parų. Jos metu pasireiškia ligonių dusulys, mažėja arterinis kraujospūdis, atsiranda hipoksija ir tachikardija ( dažnas pulsas). Sąmonė pritemsta arba išnyksta ir pereina į agoniją.
2) Agonija  – tai organizmo paskutiniųjų ir prisitaikomųjų funkcijų kompleksas prieš klinikinę mirtį. Čia sutrinka visos gynybinės funkcijos. Pirmiausia ryškėja žievės funkcijų sutrikimai, veikla slopinama ir organizmą pradeda tvarkyti pailgosios smegenys. Kvėpavimas įgauna nutrūkstamą variantą, pranyksta ragenos refleksas, išsiplečia vyzdžiai. Kvėpavimas gali nutrūkti 5-10s, netgi 3 min. Paskui prasideda agoninis kvėpavimas – sunkus, ligonis ryja orą, širdis plaka neritmiškai, pulsas silpnai pripildytas. Agonijai baigiantis atsiranda raumenų sustingimas, mėšlungiški traukuliai, atsipalaiduoja šlapimo pūslė ir tiesiosios žarnos sfinkteriai, krinta kūno temperatūra 1-2 laipsniais. Agonija gali trukti nuo kelių minučių iki 2-3 parų, po to pereina klinikinę mirtį.
3) Klinikinė mirtis – kai nustoja plakusi širdis. Kvėpavimas gali būti nutrūkęs prieš 8 minutes. Kraujospūdis neišmatuojamas, tačiau EKG galima stebėti pavienius širdies impulsus. Ištikus klinikiniai mirčiai minimali gyvybė organizme teberusena, audiniuose vyksta silpna nors ir sutrikusi medžiagų apykaita ir visi pakitimai yra grįžtamo pobūdžio. Klinikinė mirtis trunka neilgai 5-6 min. Jauniems žmonėms gali ilgiau užtrukti, jei prieš mirtį buvo ilga ir sunki agonija, tai klinikinė mirtis bus trumpa 1-2 min. Jei organizmas atšąla klinikinė mirtis trunka ilgiau net gali būti iki 1 val. į klinikinės mirties pabaigą prasideda nebegrįžtami reiškiniai, pradeda griūti audiniai ir pereina į 4 stadiją – biologinę mirtį.
4) Biologinė mirtis –pirmiausiai apima galvos smegenų žievę, o vėliau požievio centrą.
Visais atvejais mirties priežastis yra širdies veiklos sustojimas, kvėpavimo veiklos nutrūkimas. Šiuo metu medicinoje atsirado reanimacija – mokslas, kuris kuria profilaktikos ir gydymo pagrindus prieš mirtį.
Reanimacija – gaivinimas kuo anksčiau gaivinti pradedama – tuo geresni rezultatai. Geriausiai – agonijos metu. Gaivinant labiausiai atsikuria tos funkcijos, kurios paskutinės užgeso. Sunkiausiai atsigauna galvos smegenų žievė. Medžiagų apykaitos normalizacija tiesiogiai proporcinga klinikinės mirties buvusiai hipoksijai: žmonių, kurie patyrė 5-6min. Klinikinę mirtį, medžiagų apykaita normalizuojasi per 3 val. Jei žmogus neatgaivinamas, jis miršta ir tada vyksta pomirtiniai pokyčiai.

Pokyčiai vyksta šiom stadijomis:
Ø Pirminis atšalimas. Po mirties kūno temperatūra kinta ir susilygina su aplinkos temperatūra. Kūnas atšąla lėčiau, jei prieš mirtį ligonis karščiavo arba agonijos metu buvo traukuliai.
Ø Pomirtinis sustingimas būdinga valingų ir nevalingų raumenų sukietėjimas. Jis prasideda po mirties praėjus 3-4 va. Pirmiausiai stingsta kramtomieji, po to kaklo, liemens, rankų, kojų raumenys. Sustingę raumenys būna 1-2 paras. Po to sustingimas pradeda atsileisti. Praėjus 2-3 parom nuo mirties, sustingimas išnyksta. Pomirtinis stingimas vyksta, nes mirus raumenyse vykstant glikolizės pokyčiams gaminasi pieno rūgštis, acidozė, nėra ATP-fazės ir raumenyse kaupiasi ATP, kuris susitraukimą
Ø Lavondėmės atsiranda po mirties kraujui susitelkus venose. Tai tamsiai violetinės dėmės, matomos odoje. Lavonui gulint ant nugaros, jos būna juosmens srityse, sėdmenų šonuose, užpakalinėse šlaunų bei sprando vietose. Jos atsiranda praėjus 3-6 val. po mirties.
Ø Lavoninis irimas ir puvimas jis atsiranda dėl to, nes po mirties suaktyvėja hidroliziniai audinių fermentai, o dėl to, kad veikia mikroorganizmai, kurių visuomet daug yra organizmo vidaus organuose ir odos paviršiuje. Lavoninis irimas labai išryškėja 2-3 parą po mirties. Atsiranda nemalonus kvapas ir purvinai žalsva audinių spalva. Irimo ir puvimo pokyčiai anksčiausiai pasirodo priekinėje pilvo srytyje.

—  1996 m. priimtame "Lietuvos Respublikos žmogaus audinių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatyme teigiama, kad "mirtis — tai negrįžtama žmogaus organizmo, kaip visumos, žūtis, arba negrįžtama galvos smegenų veiklos baigtis, rodanti, jog žmogus neegzistuoja kaip asmenybė, nors kai kurie jo organai bei organų sistemos dar veikia".

Mirimas - tai perėjimo iš gyvybės į mirtį procesas, klinicistų vadinamas terminalinėmis būsenomis. Yra 3 mirimo proceso etapai:

—   preagonija,

—  terminalinė pauzė,

—  agonija.

                   Paskui prasideda mirties etapai:

—  klinikinė mirtis

—   biologinė mirtis.

—  Natūrali mirtis - tai mirtis dėl gilios senatvės, išsekus organizmo fiziologinėms atsargoms, neišsivysčiusių naujagimių mirtis dėl nepakankamų fiziologinių atsargų gyvybei palaikyti arba apsigimimų.

—  Mirtis - pagrįsta fiziologinėmis priežastimis, sudarančiomis tokias sąlygas, kuriomis gyvas organizmas negali egzistuoti.

Priešlaikinė - mirtis įvyksta nuo ligų arba sužalojimų.

Priešlaikinė mirtis socialiniu ir teisiniu požiūriu skirstoma į smurtinę ir nesmurtinę.

—  Smurtinė mirtis-ištinka dėl įvairių išorinių veiksnių (mechaninių sužalojimų, aukštos ir žemos temperatūros, elektros ir žaibo, aukšto ir žemo atmosferos slėgio, deguonies stokos, jonizuojančio spinduliavimo, nuodų poveikio, fizinio pervargimo, bado, troškulio, psichinės traumos).

smurtinė mirtis skirstoma į nužudymą, savižudybę ir nelaimingą atsitikimą.

Nesmurtinė mirtis ištinka dėl įvairių ligų.

ANKSTYVIEJI LAVONINIAI REIŠKINIAI:

1.     lavono atšalimas (algor mortis)‏

2.     lavondėmės (livores)

3.    lavono raumenų sustingimas (rigor mortis)‏

4.     lavono džiūvimas (pergamentatio)

5.    autolizė (autolysis) — savaiminis organų virškinimasis.

LAVONO ATŠALIMAS

   Žmogui mirus, nutrūksta medžiagų apykaita, šiluma nebegaminama, o turima - visais fizikoje žinomais būdais atiduodama aplinkai. Lavonas pradeda atšalti: greičiausiai atšąla drabužiais nepridengtos kūno dalys, ilgiausiai šiluma išlieka tiesiojoje žarnoje ir vidaus organuose.

LAVONO ATŠALIMO GREITIS PRIKLAUSO NUO:

   mirusiojo drabužių, įmitimo, priešmirtinės kūno temperatūros, aplinkos temperatūros, vėjo, vietos, kurioje yra lavonas, mirties priežasties. Ypač greitai atšąla naujagimių lavonai.

LAVONDĖMĖS

   Sustojus kraujo apytakai, kraujas ir limfa, veikiami savo svorio, susitvenkia apatinėse užpakalinėse kūno dalyse.

LAVONDĖMIŲ 3 STADIJOS:

·       Hipostazė

·       Stazė (difuzija)

·       Imbibicija

Lavondėmių hipostazės stadija

—  Nutrūkus kraujo apytakai, kraujas ir limfa ima tvenktis žemesnėse kūno vietose, perpildo kraujagyslių ir kapiliarų tinklą.

—  Hipostazės stadija trunka nuo 30min. Iki 12 val.

—  Hipostazės stadijoje kraujas beveik nepakinta, kraujagyslių sienelės lieka nepralaidžios. Spaudžiama lavondėmė išnyksta, nes kraujas išspaudžiamas aukštyn arba į šalis. Nustojus spausti, kraujas vėl suteka į kraujagysles ir lavondėmė per kelias arba keliolika sekundžių — nelygu kiek laiko būna praėję po mirties, įgyja ankstesnę spalvą.

Lavondėmių stazės (difuzijos) stadija

—  limfa ir audinių tarpląstelinis skystis laipsniškai difunduoja j kraujagyslių vidų, sukelia eritrocitų hemolizę. Skystosios kraujo dalys difunduoja per kraujagyslių sieneles ir persunkia aplinkinius audinius.

—  stazė trunka nuo 12 val. iki 24 val. po mirties.

—  paspausta lavondėmė pablykšta, o atleista per vieną - keliasdešimt minučių vėl įgyja ankstesnę spalvą.

Lavondėmių imbibicijos stadija

—  prasideda eritrocitų autolizė, kraujagyslių sienelės bei aplinkiniai audiniai persisunkia suirusiu hemoglobinu, kuris, esant pralaidžioms kraujagyslių sienelėms, kartu su plazma, limfa ir kraujagyslėse buvusiu audinių skysčiu išsilieja į aplinkinius audinius ir juos persunkia.

—  prasideda pirmos paros gale ir baigiasi praėjus po mirties 36-48 val.

—  paspausta lavondėmė spalvos nekeičia.

Lavono sustingimas.

—  Lavonas pradeda stingti praėjus 1-3 val. po mirties.

—  stiprėdamas, sustingimas apima visus raumenis ir stipriausias būna paros gale.

—   sustingę raumenys būna 2-3 paras, paskui, prasidėjus puvimo procesams, pamažu atsipalaiduoja.

Lavono džiūvimas (pergamentacija).

—  po mirties skysčiai garuoja ir lavonas pradeda džiūti. Pirmiausiai išdžiūva tos kūno dalys, kurios iki mirties būna drėgnos — lūpų gleivinė, akių ragenos, junginės.

—  džiūvimas prasideda tuoj po mirties, tačiau tai pastebėti galima tik po 2-3 val.

—  Pravirų akių ragenos ir skleros kampuose po 4-5 vai. atsiranda gelsvai rudos dėmės, atitinkančios akių plyšio plotį (Liarše dėmės).

VĖLYVIEJI LAVONINIAI REIŠKINIAI

SKIRSTOMI Į DVI GRUPES:

•       lavono irimas (puvimas, entomofaunos- vabzdžių, gyvūnų - ardomasis poveikis);

•       užsikonservavimas (mumifikacija, suvarškėjimas, užsikonservavimas durpyne).

PUVIMAS

—  tai baltymų skilimas dėl mikroorganizmų poveikio.

—  puvimą sukelia aerobinės — žarnyno lazdelės, proteus grupės mikrobai, B. subtilis, B. mesentericus, B. pyocyanium, streptococuspyogenes ir kt. bei anaerobinės - B. putrificus, B. Perfringens ir kt. bakterijos.

Optimaliausia aplinkos temperatūra lavonui pūti yra 30-40 C. Greičiausiai lavonai pūva ore, lėčiau vandenyje, dar lėčiau — žemėje.

Mumifikacija (mumificatio).

—  Sausoje, šiltoje, gerai vėdinamoje aplinkoje lavonas nustoja pūti ir pradeda džiūti. Kai aplinkos oras būna šiltesnis už skysčius lavono viduje, šie greičiau išgaruoja.

Suvarškėjimas (saponificatio).

—   Lavonas suvarškėja trūkstant oro drėgnoje, šaltoje aplinkoje - dažniausiai vandenyje arba molingoje dirvoje.

—  lavono riebalai suskyla j gliceriną ir riebalines rūgštis, kurios jungiasi su kalcio bei magnio druskomis ir susidaro vandenyje netirpūs junginiai — lavono muilas, arba lavono varškė (adipocere).

—  Visas lavonas gali suvarškėti per 10-12 mėn.

Užsikonservavimas durpyne (taninisatio)‏

—  Dėl durpyne susikaupusių humusinių rūgščių oda sustandėja ir paruduoja, išnyksta puvimo mikrobai, kauluose esančios mineralinės druskos ištirpsta ir išplaunamos. Dėl to kaulai suminkštėja, tampa lankstūs, net perpjaunami peiliu. Vidaus organai susitraukia ir sumažėja.

Užsikonservavęs durpyne lavonas gali išsilaikyti labai ilgai, net šimtmečius

„LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŽMOGAUS MIRTIES NUSTATYMO IR KRITINIŲ BŪKLIŲ
Į S T A T Y M A S

Suvestinė redakcija nuo 2020-01-01 iki 2022-10-31
Įstatymas paskelbtas: Žin. 1997, Nr. 30-712, i. k. 0971010ISTAVIII-157
Nauja redakcija nuo 2002-04-26:
Nr. IX-836, 2002-04-04, Žin. 2002, Nr. 43-1601 (2002-04-26), i. k. 1021010ISTA00IX-836
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽMOGAUS MIRTIES NUSTATYMO IR KRITINIŲ BŪKLIŲ Į S T A T Y M A S
1997 m. kovo 25 d. Nr. VIII-157
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis Įstatymas reglamentuoja žmogaus kritinių būklių, mirties momento ir fakto nustatymo bei medicininio mirties liudijimo išdavimo sąlygas ir tvarką, taip pat sveikatos priežiūros darbuotojų bei kitų asmenų teises ir pareigas po to, kai yra nustatyta žmogaus kritinė būklė arba mirtis.
2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos
1. Beviltiškas gaivinimas – gaivinimas kritinės būklės paciento, kurio ligos etiopatogenetinių gydymo būdų nėra arba jie jau išnaudoti ir yra objektyvių požymių gyvybines funkcijas užtikrinančios vienos ar kelių organų sistemų negrįžtamo pažeidimo, dėl kurio nėra mediciniškai pagrįstos tikimybės pagerinti arba atkurti paciento gyvybiškai svarbių organizmo funkcijų, buvusių iki kritinės būklės.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-2302, 2019-07-09, paskelbta TAR 2019-07-24, i. k. 2019-12185
2. Gaivinimas – medicinos pagalbos priemonės, kuriomis siekiama atnaujinti sutrikusius arba išnykusius kvėpavimą, kraujotaką, galvos smegenų veiklą ir kitas gyvybiškai svarbias žmogaus organizmo funkcijas gyvybei pavojingų būklių atvejais.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-2302, 2019-07-09, paskelbta TAR 2019-07-24, i. k. 2019-12185
3. Kritinės būklės – žmogaus gyvybei pavojingos būklės, pasižyminčios kritiniu kvėpavimo, kraujotakos, galvos smegenų veiklos bei kitų organizmo funkcijų lygiu ir kurioms esant reikia imtis gaivinimo bei kitų medicinos pagalbos priemonių stengiantis išsaugoti žmogaus gyvybę.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-2302, 2019-07-09, paskelbta TAR 2019-07-24, i. k. 2019-12185
4. Medicininis mirties liudijimas – gydytojo išduodamas dokumentas, patvirtinantis asmens mirties faktą ir būtinas mirčiai užregistruoti.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-2302, 2019-07-09, paskelbta TAR 2019-07-24, i. k. 2019-12185
5. Mirties faktas – faktas, konstatuojamas pagal šio Įstatymo nuostatas nustačius negrįžtamai nutrūkusią žmogaus kraujotaką ir kvėpavimą arba smegenų mirtį.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2044, 2015-11-19, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18918
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
2
Nr. XIII-2302, 2019-07-09, paskelbta TAR 2019-07-24, i. k. 2019-12185
6. Mirties momentas – laikas, kai negrįžtamai nutrūksta žmogaus kraujotaka ir kvėpavimas arba kai negrįžtamai nutrūksta visų žmogaus galvos smegenų struktūrų veikla.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-2302, 2019-07-09, paskelbta TAR 2019-07-24, i. k. 2019-12185
7. Mirtis – negrįžtama žmogaus organizmo, kaip visumos, žūtis.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-2302, 2019-07-09, paskelbta TAR 2019-07-24, i. k. 2019-12185
ANTRASIS SKIRSNIS
KRITINIŲ BŪKLIŲ IR MIRTIES FAKTO NUSTATYMAS
3 straipsnis. Kritinę būklę nustatantys asmenys
Kritinę būklę nustato:
1) sveikatos priežiūros specialistai;
2) farmacijos specialistai;
3) Vyriausybės nustatyto sąrašo profesijų, darbų ir veiklos sričių darbuotojai, transporto priemonių vairuotojai mėgėjai, buvę kartu su nukentėjusiaisiais ar pacientais nelaimingų atsitikimų ar ūmaus gyvybei pavojingo susirgimo vietose ir privalantys suteikti jiems pirmąją pagalbą.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-2302, 2019-07-09, paskelbta TAR 2019-07-24, i. k. 2019-12185
4 straipsnis. Teisė nustatyti asmens mirties faktą
Asmens mirties faktą nustato:
1) asmens sveikatos priežiūros specialybių gydytojai;
2) gydytojas patologas;
3) gydytojas teisės medicinos ekspertas;
4) gydytojų konsiliumas;
5) skubios nestacionarinės medicinos pagalbos įstaigų slaugos specialistai;
6) slaugos specialistas, tiesiogiai atlikęs mirusio asmens sveikatos priežiūrą nesant gydytojo.
5 straipsnis. Negrįžtamo žmogaus kraujotakos ir kvėpavimo nutrūkimo nustatymo sąlygos ir tvarka
1. Negrįžtamai nutrūkusi žmogaus kraujotaka ir kvėpavimas yra nustatomi, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) yra neabejotinų mirties požymių;
2) jeigu nėra neabejotinų mirties požymių, – nesant gaivinamojo kardiovaskulinės sistemos atsako į gaivinimo veiksmus.
2. Neabejotinų mirties požymių sąrašą ir gaivinimo standartus nustato sveikatos apsaugos ministras.
3. Nustatant negrįžtamą žmogaus kraujotakos ir kvėpavimo nutrūkimą, neturi teisės dalyvauti gydytojai, atliekantys transplantacijas, ir kiti mirštančiojo organų ir (ar) audinių transplantavimu suinteresuoti asmenys.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-2044, 2015-11-19, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18918
6 straipsnis. Neteko galios nuo 2016-01-01
Straipsnio naikinimas:
Nr. XII-2044, 2015-11-19, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18918
7 straipsnis. Smegenų mirties nustatymo sąlygos ir tvarka
3
1. Smegenų mirtis nustatoma sveikatos apsaugos ministro patvirtintais tyrimų metodais įrodžius, kad visų žmogaus galvos smegenų veikla yra negrįžtamai nutrūkusi.
2. Smegenų mirtis nustatoma, kai yra abi šios sąlygos:
1) smegenų mirtis nustatoma stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje;
2) smegenų mirtį nustato konsiliumas iš ne mažiau kaip trijų gydytojų, iš kurių vienas turi būti neurologas ar vaikų neurologas arba neurochirurgas.
3. Nustatant smegenų mirtį, neturi teisės dalyvauti gydytojai, atliekantys transplantacijas, ir kiti mirštančiojo organų ir (ar) audinių transplantavimu suinteresuoti asmenys.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-2044, 2015-11-19, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18918
8 straipsnis. Mirties fakto nustatymo pasekmės
1. Nustačius mirties faktą, visos žmogui taikomos medicinos pagalbos priemonės nutraukiamos, jeigu mirusiojo organų ir (ar) audinių nenumatoma panaudoti transplantacijai.
2. Apie asmens, kurio audiniai ir (ar) organai gali būti panaudoti transplantacijai, mirties faktą turi būti pranešama Nacionaliniam transplantacijos biurui prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
3. Jeigu mirusiojo organus ir (ar) audinius numatoma panaudoti transplantacijai, leidžiama jam taikyti tik tas medicinos pagalbos priemones, kuriomis stengiamasi užtikrinti organų, audinių tinkamumą persodinti į kito žmogaus kūną.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-2044, 2015-11-19, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18918
TREČIASIS SKIRSNIS
KRITINĘ BŪKLĘ IR MIRTĮ NUSTATANČIŲ ASMENŲ TEISĖS IR PAREIGOS
9 straipsnis. Kritinę būklę nustačiusio asmens pareigos
1. Kritinę būklę nustatęs asmuo privalo nedelsdamas suteikti žmogui pirmąją medicinos pagalbą ir imtis kitų galimų priemonių žmogaus gyvybei išsaugoti. 2. Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetenciją teikti pirmąją medicinos pagalbą nustato sveikatos apsaugos ministras. Vyriausybės nustatyto sąrašo profesijų, darbų ir veiklos sričių darbuotojų bei transporto priemonių vairuotojų mėgėjų, buvusių kartu su nukentėjusiaisiais ar pacientais nelaimingų atsitikimų ar ūmaus gyvybei pavojingo susirgimo vietose ir privalančių suteikti jiems pirmąją pagalbą, taip pat įstatymų nustatytų kitų asmenų kompetenciją šiais klausimais nustato Vyriausybė.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2044, 2015-11-19, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18918
Nr. XIII-2302, 2019-07-09, paskelbta TAR 2019-07-24, i. k. 2019-12185
10 straipsnis. Teisė nepradėti gaivinimo
1. Leidžiama nepradėti gaivinimo:
1) jeigu yra neabejotinų mirties požymių: negrįžtamai nutrūkusi kraujotaka ir kvėpavimas, lavoniškas atšalimas, lavoniškas sustingimas, yra lavondėmių ir kitų ankstyvųjų bei vėlyvųjų lavoniškų reiškinių;
2) jeigu pacientas yra pareiškęs rašytinį nesutikimą, kad pacientas būtų gaivinamas, ir yra gydytojų konsiliumo sprendimas, kad paciento gaivinimas prilygtų beviltiškam gaivinimui. Į gydytojų konsiliumo sudėtį turi įeiti bent vienas gydytojas anesteziologas-reanimatologas. Gydytojų konsiliumo sprendimas priimamas vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro nustatytais vienos ar kelių žmogaus organų sistemų negrįžtamo pažeidimo, dėl kurio nėra mediciniškai pagrįstos tikimybės pagerinti arba atkurti paciento gyvybiškai svarbių organizmo funkcijų, buvusių iki kritinės būklės, požymiais ir tvarka. Rašytinio paciento nesutikimo, kad būtų gaivinamas, pareiškimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-2302, 2019-07-09, paskelbta TAR 2019-07-24, i. k. 2019-12185
4
3) jeigu yra gydytojų konsiliumo sprendimas, kad paciento gaivinimas prilygtų beviltiškam gaivinimui. Į gydytojų konsiliumo sudėtį turi įeiti bent vienas gydytojas anesteziologas-reanimatologas. Gydytojų konsiliumo sprendimas priimamas vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro nustatytais vienos ar kelių žmogaus organų sistemų negrįžtamo pažeidimo, dėl kurio nėra mediciniškai pagrįstos tikimybės pagerinti arba atkurti paciento gyvybiškai svarbių organizmo funkcijų, buvusių iki kritinės būklės, požymiais ir tvarka ir įgauna teisinę galią, kai yra paciento arba Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nustatytais atvejais – paciento atstovo rašytinis pritarimas. Rašytinio pritarimo davimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-2302, 2019-07-09, paskelbta TAR 2019-07-24, i. k. 2019-12185
4) tais atvejais, kai gaivinimas kelia tiesioginę grėsmę kritinę būklę nustačiusio asmens gyvybei.
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-2302, 2019-07-09, paskelbta TAR 2019-07-24, i. k. 2019-12185
2. Jeigu dėl šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų sąlygų yra abejonių, kritinę būklę nustatęs asmuo privalo pradėti gaivinimą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2302, 2019-07-09, paskelbta TAR 2019-07-24, i. k. 2019-12185
11 straipsnis. Teisė nutraukti gaivinimą
Leidžiama nutraukti gaivinimą:
1) gaivinimo metu atsinaujinus gyvybiškai svarbioms organizmo funkcijoms;
2) gaivinimo metu išryškėjus šiame Įstatyme numatytiems neabejotiniems mirties požymiams;
3) išaiškėjus, jog pacientas yra pareiškęs rašytinį nesutikimą, kad būtų gaivinamas, ir yra gydytojų konsiliumo sprendimas, kad paciento gaivinimas prilygtų beviltiškam gaivinimui. Į gydytojų konsiliumo sudėtį turi įeiti bent vienas gydytojas anesteziologas-reanimatologas. Gydytojų konsiliumo sprendimas priimamas vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro nustatytais vienos ar kelių žmogaus organų sistemų negrįžtamo pažeidimo, dėl kurio nėra mediciniškai pagrįstos tikimybės pagerinti arba atkurti paciento gyvybiškai svarbių organizmo funkcijų, buvusių iki kritinės būklės, požymiais ir tvarka;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-2302, 2019-07-09, paskelbta TAR 2019-07-24, i. k. 2019-12185
4) išaiškėjus, jog yra gydytojų konsiliumo sprendimas, kad paciento gaivinimas prilygtų beviltiškam gaivinimui. Į gydytojų konsiliumo sudėtį turi įeiti bent vienas gydytojas anesteziologas-reanimatologas. Gydytojų konsiliumo sprendimas priimamas vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro nustatytais vienos ar kelių žmogaus organų sistemų negrįžtamo pažeidimo, dėl kurio nėra mediciniškai pagrįstos tikimybės pagerinti arba atkurti paciento gyvybiškai svarbių organizmo funkcijų, buvusių iki kritinės būklės, požymiais ir tvarka ir įgauna teisinę galią, kai yra paciento arba Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nustatytais atvejais – paciento atstovo rašytinis pritarimas;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-2302, 2019-07-09, paskelbta TAR 2019-07-24, i. k. 2019-12185
5) iškilus tiesioginei grėsmei gaivinančio asmens gyvybei.
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-2302, 2019-07-09, paskelbta TAR 2019-07-24, i. k. 2019-12185
12 straipsnis. Asmens mirties faktą nustačiusio asmens pareigos
5
1. Asmens mirties faktą nustatęs asmuo privalo nedelsdamas nustatyta tvarka pažymėti tai medicinos dokumentuose.
2. Asmens mirties faktą nustatęs asmuo privalo nedelsdamas pranešti apie tai policijai, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) nustatyta arba įtariama smurtinė mirtis;
2) mirtis įvyko viešoje vietoje;
3) nenustatyta mirusiojo asmenybė;
4) neaiški mirties priežastis, jei mirtis įvyko už stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos ribų;
5) staigi arba netikėta mirtis;
6) mirė pacientas, išbuvęs stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje mažiau nei 24 valandas, išskyrus atvejus, kai mirtis įvyko dėl nustatytos lėtinės ligos;
7) nustatyta arba įtariama, jog mirtis įvyko nuo gamybinės traumos, apsinuodijimo, profesinės ligos, ypač pavojingos infekcinės ligos;
8) mirusiajam jo paskutinio susirgimo metu nebuvo teikiama medicinos pagalba;
9) to reikalauja mirusiojo teisėtas atstovas;
10) kitais įstatymų numatytais atvejais.
3. Apie asmens mirties faktą įstatymų nustatyta tvarka turi būti pranešta jo giminėms ar artimiesiems.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
MEDICININIO MIRTIES LIUDIJIMO IŠDAVIMO TVARKA
13 straipsnis. Medicininis mirties liudijimas
1. Medicininį mirties liudijimą išduoda:
1) mirčiai įvykus ne stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, – ambulatorinę medicinos pagalbą teikiantis gydytojas;
2) lavono teisės medicinos ekspertizę atlikęs gydytojas teisės medicinos ekspertas;
3) lavono patologoanatominį tyrimą atlikęs gydytojas patologas;
4) įstatymų nustatytais atvejais – stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojas, nustatęs asmens mirties faktą.
2. Gali būti išduodamas laikinas arba galutinis medicininis mirties liudijimas.
3. Laikinas medicininis mirties liudijimas išduodamas:
1) kai medicininio mirties liudijimo išrašymo metu nežinoma mirties priežastis;
2) kai reikia atlikti papildomą lavono arba jo audinių tyrimą mirties priežasčiai nustatyti arba patikslinti.
4. Laikinas medicininis mirties liudijimas ne vėliau kaip per vieną mėnesį turi būti pakeistas galutiniu. 5. Medicininio mirties liudijimo išdavimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2044, 2015-11-19, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18918
14 straipsnis. Medicininio mirties liudijimo rekvizitai
1. Medicininį mirties liudijimą sudaro dvi dalys. Jose įrašyta informacija turi būti vienoda.
2. Medicininiame mirties liudijime turi būti nurodomi šie mirusiojo duomenys:
1) vardas ir pavardė;
2) asmens kodas;
3) gimimo data;
4) mirties data;
5) nuolatinė gyvenamoji vieta;
6) mirties vieta;
7) mirties priežastis;
8) medicininį mirties liudijimą išdavusio gydytojo pareigos, vardas, pavardė ir parašas;
6
9) žyma, kad yra bent viena iš sąlygų, nurodytų šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje, arba jų nėra.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-1190, 2018-05-24, paskelbta TAR 2018-06-05, i. k. 2018-09347
3. Mirusiojo, kurio asmens tapatybė nenustatyta, medicininiame mirties liudijime gali būti neįrašomi šio straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose nurodyti duomenys.
4. Kūdikio medicininiame mirties liudijime turi būti nurodyta, ar jis gimė išnešiotas, taip pat mirusio kūdikio svoris jam gimus. 5. Medicininio mirties liudijimo formą nustato sveikatos apsaugos ministras.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2044, 2015-11-19, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18918
15 straipsnis. Medicininio mirties liudijimo išdavimas 1. Medicininį mirties liudijimą išduoda asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Jis išduodamas asmenims, pateikusiems asmens dokumentus ir pasirašiusiems liudijimo dalį. Pasirašyta liudijimo dalis saugoma liudijimą išdavusioje įstaigoje sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2044, 2015-11-19, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18918
2. Medicininis mirties liudijimas išduodamas tą pačią dieną, kurią dėl jo kreipiamasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.
3. Medicininius mirties liudijimus išduodančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos privalo užtikrinti, kad liudijimai būtų išduodami ir poilsio bei švenčių dienomis.
4. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga nedelsdama, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po medicininio mirties liudijimo išrašymo dienos, privalo medicininį mirties liudijimą elektroninių ryšių priemonėmis perduoti mirusio asmens gyvenamosios vietos, o kai asmuo neturi gyvenamosios vietos, – asmens mirties vietos civilinės metrikacijos įstaigai.
TAR pastaba. Iki 2018 m. kovo 1 d. sveikatos priežiūros įstaigos, nesinaudojančios valstybės elektronine sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacine sistema, sudarytą medicininį mirties liudijimą perduoda civilinės metrikacijos įstaigoms Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-2119, 2015-12-03, paskelbta TAR 2015-12-14, i. k. 2015-19712
151 straipsnis. Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras
1. Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro objektas – Lietuvos Respublikos teritorijoje mirusių asmenų ir Lietuvos Respublikos piliečių, mirusių užsienyje, mirties atvejai ir jų priežastys. Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registre kaupiami šio Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose ir 4 dalyje bei kiti Registro nuostatuose nurodyti duomenys, pateikiami registro tvarkytojui Registro nuostatuose nustatyta tvarka.
2. Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registrą (toliau – Registras) steigia ir jo nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis registro tvarkytojui pateikia Registro nuostatuose nurodyti duomenų teikėjai.
4. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos Registro nuostatuose nustatyta tvarka registro tvarkymo įstaigai pateikia iš užsienio valstybių kompetentingų institucijų gautus duomenis apie Lietuvos Respublikos piliečių, mirusių užsienyje, mirties atvejus ir jų priežastis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-2119, 2015-12-03, paskelbta TAR 2015-12-14, i. k. 2015-19712
PENKTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
7
16 straipsnis. Gydytojų konsiliumo sudarymas
Smegenų mirčiai nustatyti ir kitiems šiame Įstatyme numatytiems klausimams spręsti gydytojų konsiliumo sudarymo, sprendimų priėmimo ir įforminimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-2044, 2015-11-19, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18918
17 straipsnis. Atsakomybė
Asmenys, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1214, 1999-06-08, Žin., 1999, Nr. 55-1767 (1999-06-23), i. k. 0991010ISTAIII-1214
Lietuvos Respublikos žmogaus mirties registravimo ir kritinių būklių įstatymo 11, 13, 14 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymas
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-836, 2002-04-04, Žin., 2002, Nr. 43-1601 (2002-04-26), i. k. 1021010ISTA00IX-836
Lietuvos Respublikos žmogaus mirties registravimo ir kritinių būklių įstatymo pakeitimo įstatymas
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1564, 2008-06-03, Žin., 2008, Nr. 68-2567 (2008-06-14), i. k. 1081010ISTA00X-1564
Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo papildymo 15(1) straipsniu įstatymas
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2044, 2015-11-19, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18918
Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo Nr. VIII-157 2, 5, 7, 8, 9, 13, 14, 15, 16 straipsnių pakeitimo ir 6 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2119, 2015-12-03, paskelbta TAR 2015-12-14, i. k. 2015-19712
Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo Nr. VIII-157 15 ir 15-1 straipsnių pakeitimo įstatymas
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1190, 2018-05-24, paskelbta TAR 2018-06-05, i. k. 2018-09347
Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo Nr. VIII-157 14 straipsnio pakeitimo įstatymas
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2302, 2019-07-09, paskelbta TAR 2019-07-24, i. k. 2019-12185
Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo Nr. VIII-157 2, 3, 9, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas

Staigi mirtis - tai organizmo gyvybinių funkcijų (kvėpavimo, kraujotakos ir sąmonės) išnykimas. Tai vadinama klinikine mirtimi. Po 5 - 6 minučių ląstelėse atsiranda negrįžtami pokyčiai - prasideda biologinė mirtis. Klinikinė mirtis yra potencialiai grįžtamas procesas, o biologinė mirtis - negrįžtamas. Taigi tos kelios minutės yra vienintelė galimybė išgelbėti staigios mirties ištiktą žmogų.

Savaime suprantama, išgelbėti įmanoma ne visus, ištiktus staigios mirties. Tai priklauso nuo priežasties, dėl kurios ji įvyko. Gaivinimas klinikinės mirties atveju susideda iš kelių etapų: pradinio gaivinimo, specialaus gaivinimo (tai dažniausiai atlieka GMP, turinti elementarias diagnostikos priemones ir svarbiausius vaistus) bei tolesnio gydymo reanimacijos skyriuose.

Kaip atpažinti, kad įvyko klinikinė mirtis? Klinikinės mirties diagnostika remiasi įrodymu, kad nėra svarbiausių gyvybinių fnkcijų: kvėpavimo, širdies veiklos bei sąmonės. Jei sutriko tik sąmonė, o kvėpavimas bei širdies veikla yra, galima įtarti kitokią būklę, pvz, komą. Kad ir kokia būtų staigią mirtį sukėlusi priežastis, pradinis gaivinimas atliekamas pagal tą patį algoritmą (kita vertus, jei mirtį sukėlė, pvz, akivaizdus kraujavimas iš stambios kraujagyslės, pirma reikėtų stabdyti kraujavimą, o po to atlikti gaivinimą). Beje, pradiniam gaivinimui priskiriamas ir Heimlicho metodas užspringimo atveju.

Organizmo mirtis – tai pagrindinių gyvybės funkcijų – sąmonės,

kvėpavimo, kraujotakos – išnykimas. Šios funkcijos glaudžiai tarpusavyje susijusios. Išnykus vienai iš jų, išnyksta ir kitos, prasideda klinikinė mirtis.

 Klinikinės mirties požymiai: nėra sąmonės, nėra kvėpavimo, nėra širdies veiklos (kraujotakos).

Jeigu kūno temperatūra yra normali, jau po 4–5 minučių vystosi

negrįžtamieji pokyčiai smegenų žievėje, ištinka biologinė mirtis.

Per tą laiką būtina pradėti gaivinimą, kad dirbtinėmis priemonėmis

būtų palaikomas nukentėjusiojo kvėpavimas ir kraujotaka bei

atitolinama biologinės mirties pradžia.

Pagrindinis gaivinimo tikslas – sudaryti sąlygas, kad gyvybiškai

svarbiems organams būtų tiekiamas deguonis tol, kol

nukentėjusiajam bus suteikta kvalifikuota medicinos pagalba.

Kuo greičiau pradedama gaivinti, tuo mažiau pažeidžiamos galvos

smegenys.

Visą gaivinimo procesą sudaro 3 etapai: pradinis gaivinimas,

specialus gaivinimas ir atgaivinto asmens intensyvus gydymas

gydymo įstaigoje.

PRADINIS GAIVINIMAS

Prieš pradėdamas gaivinimą, gaivintojas turi labai greitai įvertinti situaciją, galimus pavojus (transporto judėjimą, krintančias nuolaužas, sklindančius dūmus, ugnį, dujas ir kt.) ir įvertinti pagrindines gyvybės funkcijas.

1. Kaip įvertinti nukentėjusiojo sąmonę?

Atsargiai jį pajudinant ir paklausiant: „Kaip jaučiatės?“.

Jeigu žmogus atsako ar sujuda (reiškia sąmoningas), jo padėties

keisti nereikia (jei negresia pavojus, pavyzdžiui, dėl automobilių

judėjimo, krintančių nuolaužų, toksiškų dūmų ir panašiai), įvertinama nukentėjusiojo būklė, jei reikia, kvečiama pagalba ir asmuo nuolat stebimas.

Jeigu žmogus neatsako ir nesujuda (nesąmoningas), kviečiama pagalba.

2. Kaip nustatyti, ar žmogus kvėpuoja?

 Atveriami kvėpavimo takai (pakeliant smakrą ar atlošiant galvą);

(galvos neatlošti įtariant stuburo traumą).

 Stebima, ar juda krūtinės ląsta.

 Klausoma, ar girdėti kvėpavimas ir (ar) jaučiamas oro judėjimas

skruostu.

Tai turi trukti ne ilgiau, kaip 10 sekundžių.

Jeigu žmogus kvėpuoja ir yra nesąmoningas – jį reikia paguldyti ant šono ir nuolat stebėti. Įtarus stuburo traumą, to daryti negalima.

Būtina stebėti kvėpavimą.

Jeigu žmogus nekvėpuoja, pradedamas dirbtinis kvėpavimas.

Yra du pagrindiniai dirbtinio kvėpavimo būdai: įpučiant

iškvepiamą orą nukentėjusiam į burną ar į nosį (antras metodas taikomas, jei pirmas yra neefektyvus ar neįmanomas) vidutiniškai 12 kartų per minutę.

Pūsti orą burna burnon reikia tolygiai, per 1–2 sek., padarius

vidutinį įkvėpimą, užspaudus nukentėjusiajam nosį ir atlošius

jam galvą (pakėlus smakrą). Įpučiant orą reikia stebėti, ar kilnojasi

nukentėjusiojo krūtinės ląsta (kad oras nepatektų į skrandį).

Labai svarbu kiek įmanoma greičiau kviesti pagalbą. Jei yra tik

vienas gaivintojas, jis turi spręsti atsižvelgdamas į esamą situaciją ir esamas ryšio priemones, stengtis iškviesti medicinos pagalbą kaip įmanoma anksčiau ir greičiau (gaivinimas gali būti sustabdytas ne ilgiau kaip 2 min.).

Esant daugiau nei vienam gaivintojui, vienas iš jų pradeda gaivinimą, kitas – kviečia pagalbą.

3. Kaip įvertinti, ar yra kraujotaka?

Patikrinamas pulsas miego arterijos projekcijoje (ne medikams

nerekomenduojama čiuopti pulso, gelbėtojas nustato, kad yra

kraujotaka, jei nukentėjusysis pats kalba arba juda (yra sąmoningas),kvėpuoja arba kosti). Jei nėra nė vieno nurodytų požymių,nustatoma, kad kraujotakos nėra.

Tai turi trukti ne ilgiau kaip 10 sekundžių.

Jeigu gaivintojas yra įsitikinęs, kad kraujo apytaka vyksta,

bet žmogus nekvėpuoja:

- tęsiamas dirbtinis kvėpavimas, kol žmogus pradės pats kvėpuoti;

- kas 2 minutes tikrinama kraujotaka. Kiekvieną kartą tai neturi

užtrukti ilgiau kaip 10 sekundžių;

- jeigu žmogus pradeda pats kvėpuoti, bet lieka be sąmonės, jis

paguldomas ant šono. Nuolat stebima jo būklė. Kvėpavimui išnykus, žmogus tuoj pat verčiamas ant nugaros ir pradedamas dirbtinis kvėpavimas.

Jeigu nėra kraujotakos požymių arba gaivintojas nėra tuo

įsitikinęs, pradedamos krūtinės ląstos kompresijos.

Reikia staigiais judesiais spausti krūtinkaulį apatinėje dalyje

(dviem pirštais aukščiau duobutės) stuburo link, daugmaž 100 kartų per minutę. Žmogus turi gulėti ant kieto pagrindo ir krūtinkaulis turi prasilenkti 4–6 cm, kad išstūmtų kraują iš širdies skilvelių (kitaip tos kompresijos bus neefektyvios). Po 30 paspaudimų reikia daryti 2 įputimus (santykiu 30:2).

Kas 2 minutes reikia patikrinti kraujotaką.

4. Gaivinimas tęsiamas tol, kol:

- atvyksta kvalifikuota pagalba;

- atsistato kraujotaka ir kvėpavimas (žmogus pats pradeda kvėpuoti ar kosėti);

- atsiranda biologinės mirties požymių;

- gaivintojas visiškai išsenka arba jo gyvybei iškyla tiesioginė

grėsmė.

Jei gaivintojas dėl kokių nors priežasčių negali atlikti dirbtinio

kvėpavimo, turi daryti krūtinės kompresijas.

Turint automatinį defibriliatorių, atliekama defibriliacija (tai yra

pats efektyviausias būdas atstatyti širdies ritmą).

Organizmo būklė, kai sustojus kvėpavimui ir širdies veiklai, galvos smegenų ląstelės išlieka gyvybingos, vadinama klinikine mirtimi, o laikotarpis, per kurį šių ląstelių veiklą galima atgaivinti – klinikinės mirties trukme.

Klinikinė mirtis nustatoma remiantis trimis požymiais:

1. Nėra sąmonės (nėra kontakto);

2. nėra kvėpavimo (nematyti krūtinės ląstos kvėpavimo judesių); 3. nėra kraujotakos (neužčiuopiamas pulsas).

Sąmonė išnyksta po 1–2 min., o dar po 5 min. įvyksta negrįžtami pokyčiai smegenyse, žmogus miršta. Jeigu per šį laiką bus suteikta tinkama pagalba (dirbtinis kvėpavimas, dirbtinė kraujotaka, spaudinėjant krūtinės ląstą), gyvybę galima išgelbėti.

Gyvybės grandinė

Gyvybės grandinė – tai santrauka gyvybiškai svarbių nurodymų reikalingų sėkmingam gaivinimui. Dauguma šių nurodymų tinka tiek aukoms, ištiktoms pirminio širdies sustojimo, tiek dėl kvėpavimo sustojimo išsivysčiusio širdies sustojimo. Tad kiekvienam pravartu žinoti, kaip turėtų būti atliekama pirmoji pagalba.

1. Ankstyvas simptomų atpažinimas ir pagalbos iškvietimas

Su širdies veiklos sutrikimu susijusio krūtinės skausmo atpažinimas ir skubiosios pagalbos tarnybų iškvietimas, prieš nualpstant aukai, įgalina skubiosios pagalbos tarnybas atvykti anksčiau- tikėtina prieš sustojant širdžiai, tai lemia didesnį išgyvenamumą.

Įvykus širdies sustojimui, gyvybiškai svarbu yra simptomų atpažinimas, skubiosios pagalbos tarnybų iškvietimas telefonu 112 ir šalia esančių stebėtojų pradinio gaivinimo atlikimas. Raktiniai ženklai šioje situacijoje yra sąmonės ir kvėpavimo nebuvimas.

2. Anstyvas šalia esančių žmonių atliekamas pradinis gaivinimas

Nedelsiant atliktas pradinis gaivinimas gali padvigubinti ar netgi paketurgubinti išgyvenamumo šansus po širdies sustojimo. Tai tik dar kartą įrodo, jog svarbu žinoti, kaip pirma pagalba turi būti atliekama. Jei yra galimybės ir šalia esantys žmonės moka atlikti pradinį gaivinimą, nedelsiant turėtų būti atliekami krūtinės ląstos paspaudimai ir įpūtimai. Jei šalia esantys praeiviai nėra apmokyti gaivinti, jie vadovaujami specialiųjų tarnybų dispečerio turėtų atlikti tik krūtinės ląstos paspaudimus, kol yra laukiama atvykstančių medikų.

3. Ankstyva defibriliacija

Defibriliacija atlikta praėjus 3-5 minutėms po sąmonės praradimo padidina išgyvenamumą 50-70 procentų. Tai gali būti atliekama pasitelkiant viešose vietose esančius išorinius atomatinius defibriliatorius (AED)

4. Ankstyva specializuota gyvybės palaikymo priežiūra po gaivinimo.

Jei pradiniai gaivinimo veiksmai nėra veiksmingi, gali prireikti tokių specializuotų priemonių kaip, kvėpavimo takų praeinamumo užtikrinimas, vaistų terapija ir širdies sustojimą sukėlusių priežasčių gydymas.

Suaugusiųjų pradinio gaivinimo seka 

SAUGUMAS

Įsitikinkite, kad jūs, auka ir aplinkui esantys žmonės yra saugūs

ATSAKAS

Patikrink ar auka reaguoja

Švelniai papurtykite palietę aukos pečius ir garsiai paklauskite „Ar jums viskas gerai?“

Jei auka atsako ir jei yra saugu,  palikite jį tokioje pozicijoje kokioje radote;  Pasistenkite išsiaiškinti, kas nutiko nukentėjusiajam ir suteikite atitinkamą pirmąją pagalbą;  reguliariai vertinkite aukos būklę

KVĖPAVIMO TAKAI

Atverkite kvėpavimo takus

Paguldykite auką ant nugaros
Uždėkite savo ranką ant aukos kaktos ir švelniai atloškite galvą atgal; pirštų galiukais paimkite aukos smakrą ir pražiodykite burną taip atverdami kvėpavimo takus.

KVĖPAVIMAS

Žiūrėk, jausk, klausykis ar yra normalus kvėpavimas

Pirmosiomis širdies sustojimo minutėmis gali girdėtis retas kvėpavimas ar reti, lėti ir triukšmingi iškvėpimai.
Nesumaišykte jų su normaliu kvėpavimu. Žiūrėk, jausk, klausykis ne ilgiau kaip 10 sekundžių, kad nuspręstumėt ar aukos kvėpavimas yra normalus.
Jei jūs turite abejonių apie tai ar aukos kvėpavimas įprastas, veikite taip lyg aukos kvėpavimas būtų nenormalus  ir pasiruoškite atlikti pradinį gaivinimą.

AUKA NEREAGUOJA IR NEKVĖPUOJA/ KVĖPUOJA

NENORMALIAI

Informuokite skubiosios pagalbos tarnybas

Jei turite pagalbininkų, paprašykite,  kad jie  paskambintų skubios pagalbos tarnybai (112), kitu atveju skambinkite patys.
Jei įmanoma, likite su auka, kai skambinate.
Įjunkite telefono garsiakalbį, kad skubiai galėtumėt pasikonsultuoti su dispečere.

IŠSIŲSKITE  ŽMOGŲ ATNEŠTI AED

Jei įmanoma išsiųskite, kurį nors žmogų, esantį šalia surasti ir atnešti  išorinį automatinį defibriliatorių (AED)
Jei jūs esate vienas, nepalikite aukos- pradėkita pradinį gaivinimą

KRAUJOTAKA

Pradėkite krūtinės ląstos  paspaudimus

Atsiklaupkite prie aukos
Vienos rankos plaštakos pagrindą padėkite paciento krūtinės centre (krūtinkaulio apatinė dalis);

Antros rankos plaštakos pagrindą uždėkite ant pirmosios rankos;
Sunerkite pirštus ir įsitikinkite, kad nespaudžiate aukos šonkaulių;
Rankos turi būti tiesios. Nespauskite pilvo ar krūtinkaulio apatinio galo;

Palinkite vertikaliai virš paciento krūtinės ir spauskite krūtinkaulį žemyn bent 5 cm, bet ne daugiau kaip 6 cm;
Po kiekvieno paspaudimo leiskite paciento krūtinei grįžti į pradinę padėtį, bet nepraraskite kontakto tarp savo rankų ir krūtinkaulio;
Kartokite paspaudimus 100-120 kartų per minutę dažniu.

Derinkite krūtinės paspaudimus su įpūtimais

Po 30 paspaudimų dar kartą atverkite kvėpavimo takus, atlošdami galvą ir pakeldami smakrą.
Esančios ant kaktos rankos smiliumi ir nykščiu uždarykite nukentėjusiojo nosį, spausdami jos minkštąją dalį.
Leiskite burnai atsidaryti, tačiau išlaikykite pakeltą smakrą.
Normaliai įkvėpkite ir lūpomis apžiokite paciento burną. Stenkitės, kad lūpos gerai priglustų prie paciento veido.
Tolygiai pūskite į burną, stebėdami kylančią krūtinę. Įpūtimas turėtų trukti apie 1sek., kaip ir normaliai kvėpuojant; tai yra efektyvus įpūtimas.
Laikydami atloštą galvą ir pakeltą smakrą, atitraukite savo burną nuo paciento ir stebėkite kaip išeinant orui, nusileidžia paciento krūtinė.
Reikia atlikti 2 efektyvius įpūtimus, todėl įkvėpkite ir dar kartą įpūskite nukentėjusiam į burną. Du įpūtimai neturi užtrukti ilgiau kaip 10 sekundžių.
Tada, negaišdami rankas vėl teisingai uždėkite ant paciento krūtinkaulio ir atlikite 30 krūtinės paspaudimų.
Tęskite krūtinės paspaudimus ir įpūtimus santykiu 30:2.

JEI GAIVINTOJAS NEMOKA AR NEGALI ATLIKTI ĮPŪTIMŲ

Atlikite tik krūtinės ląstos paspaudimus

Atlikite tik krūtinės paspaudimus (100-120 kartų per minutę greičiu).

KAI ATVEŽAMAS AED

Įjunkite AED (išorinį automatinį defibriliatorių) ir prijunkite elektrodus

Kai tik atvežamas AED:
Įjunkite AED  ir uždėkite elektrodus ant nuogos aukos krūtinės
Jei yra daugiau nei vienas gaivintojas, dedant elektrodus ant krūtinės,  pradinis gaivinimas turėtų būti tęsiamas.

Sekite  girdimas/ matomas instrukcijas

Įsitikinkite, kad niekas nesiliečia su auka, kuomet  yra analizuojamas širdies ritmas.

Jei yra reikalingas šokas, atlikite šoką

Įsitikinkite, kad niekas nesiliečia prie aukos
Paspauskite šoko mygtuką, kaip nurodytą (Pilnai automatizuoti AED  atliks šoką automatiškai)
Nedelsiant tęskite pradinį gaivinimą 30:2
Tęskite pagal  vaizdines/ garsines AED komandas

Jei šokas nėra reikalingas, tęskite pradinį gaivinimą

Skubiai tęskite pradinį gaivinimą. Tęskite sekdami vaizdines/ garsines nuorodas.

JEI NĖRA GALIMYBĖS PASINAUDOTI AED, TĘSKITE PRADINĮ GAIVINIMĄ

Tęskite pradinį gaivinimą

Nenutraukite gaivinimo, nebent:
•   atvyko profesionalūs gelbėtojai ir pradėjo teikti pagalbą arba
•   pacientas pradeda busti: pradeda judėti, atmerkia akis ar pradeda normaliai kvėpuoti; arba
•   jūs labai pavargstate.

JEI AUKA NEREAGUOJA, BET KVĖPUOJA

Jei jūs esate tikras, kad auka kvėpuoja, tačiau išlieka be sąmonės, paguldykite ją į stabilią šoninę padėtį.

Labai retai atliekant pradinį gaivinimą, tenka gaivinti tik širdį. (t.y jei auka kvėpuoja, tai yra požymis, kad ir jo širdis dirba).  Nebent jūs esate tikras, kad auka atsigavo tęsiant pradinį gaivinimą.
Požymiai rodantys, kad auka atsigavo:
•    Atsibudimas
•    Judėjimas
•    Akių atmerkimas
•    Normalus kvėpavimas
Būkite pasiruošęs tęsti pradinį gaivinimą, jei aukos būklė pablogėtų.

Scenos technologijų kursas specialiai pritaikytas Renginių Organizatorių specialybės profesinio mokymo programos mokiniams. 

Kursą sudaro keturios pagrindinės dalys: apšvietimas, garso technika, vaizdo atkūrimo įranga ir scenos stovai bei konstrukcijos.